Šiame straipsnyje pabandysime aptarti, kaip lengvai ir neskausmingai naktį užfiksuoti tai, ką matome patys.
Nuotraukos komentaras: 30 sekundžių yra riba, kada fotografuojant sąlygiškai plačiu kampu, žvaigždės vis dar atrodo kaip taškeliai. Tiesa, jas išdidinus dangaus poslinkis jau matyti.
Ieškokite atramų, įtvirtinkite kūną
Naktį šviesos yra labai mažai, todėl, norint gauti priimtino šviesumo vaizdą, ekspozicija turi būti gerokai ilgesnė nei dieną. Ilgesnė, nei galėtume išlaikyti aparatą rankose jo nesujudindami. Netgi turėdami labai gerai su triukšmu susidorojantį aparatą ir šviesų objektyvą, be atramos fotografuoti naktinėje gatvėje galėsime tik atsižvelgdami į technikos galimybių ribas. Na, o vidutinei mėgėjiškai technikai tokia užduotis išvis neįveikiama. Teks pasitelkti į pagalbą pagrindinį naktinės fotografijos įnagį – stovą. Jis leis fotografuoti su kokiu tik norime išlaikymu. Deja, ne visada galime juo pasinaudoti – kartais kadrą pamatome visai netikėtai, visai nepasiruošę naktinei fotomedžioklei. Pabandykite aparatui rasti atramą – padėkite jį ant suolelio, tvoros ar sienos atbrailos. Jei tokių nėra – atrama gali tapti mūsų pačių kūno dalys. Fotografuojant be stovo procese dalyvauja visa eilė lanksčių sąnarių. Jei nors vienas iš jų sujudės, kadras bus prarastas.
Norėdami fotografuoti su kuo ilgesniu išlaikymu, turite kiek įmanoma labiau sumažinti neįtvirtintų sąnarių nuo atramos iki fotoaparato. Atsiremkite alkūnėmis į tvorą, priglauskite jas prie sienos. Jei tokių atramų nėra, sąnarius įtvirtinkite savo kūnu, pvz., priglauskite alkūnes prie liemens. Viena stabiliausių pozų: priklaupkite vienu keliu, o į kitą įremkite rankos, laikančios fotoaparatą, alkūnę. Tuo pat metu fotoaparato vaizdo ieškiklį įremkite į antakį – taip galėsite nesujudindami fotoaparato fotografuoti kelis kartus ilgesniu išlaikymu, nei rekomenduojamu „saugiu“. Pastarąjį lengva apskaičiuoti pagal paprastą formulę: 1/(židinio nuotolis mm) s. Tarkime, jei naudojate 100 mm židinio nuotolį, „saugus“ išlaikymas būtų – 1/100 s.
Pasirūpinkite stovu, naudokite nuotolinį pultą ar laikmačio funkciją
Jei vis dėl to pasiryžote įsigyti stovą, jūsų laukia platus pasirinkimas: nuo kišeninių stovelių už keliolika litų iki profesionalams skirtų modelių iš anglies pluošto už keturženkles sumas. Mažiausi ir pigiausi stovai tiks nebent kompaktiniams fotoaparatams, bet jei fotografuojate veidrodinuku, rinkdamiesi stovą būtinai atkreipkite dėmesį į stabilumą. Daugelis pigių modelių jo aiškiai stokoja: juos ištiesus ir pajudinus ranka už viršaus, jaučiamas per didelis laisvumas. Tokie stovai judės nuo vėjo, fotografuojant būtinai teks naudoti nuotolinio valdymo pultą ar užrakto uždelsimo funkciją. Stabilumas ypač svarbus, jei planuojate fotografuoti ilgesnio židinio objektyvu. Daugiau apie stovus galite sužinoti perskaitę senesnius FOTO numerius.
Netgi turėdami tvirtą įtaisą (o juolab naudodamiesi kokia nors atrama vietoj jo), rizikuojate sujudinti fotoaparatą tiesiog spausdami užrakto mygtuką. Geriausiai to išvengti padės nuotolinio valdymo pultelis – laidinis ar belaidis. Jei jo nėra, siūlytina pasinaudoti laikmačiu, leidžiančiu atitolinti užrakto suveikimo momentą. Deja, uždelsti nepatogu, jei fotografuojami objektai nėra statiški, jei reikia pagauti geriausią fotografavimo momentą.
Dar keletas patarimų ruošiantis naktinei medžioklei
Jei įranga jau paruošta, pabandykime surengti naktinę fotosesiją. Siūlau fotoaparate įjungti RAW režimą – naktį sunku parinkti tikslią ekspoziciją, be to, dėl didelio kontrasto galbūt vėliau norėsite redaguoti tonų kreivę. Galiausiai konvertuodami RAW galėsite geriau kontroliuoti triukšmo slopinimą – dėl ilgo išlaikymo triukšmas neretai pastebimas net esant mažoms ISO reikšmėms. Taip pat rekomenduoju įjungti ilgo išlaikymo triukšmo slopinimo funkciją – nors šiuo režimu daroma antra „juodo kadro“ ekspozicija stipriai sulėtina darbą, tačiau veiksmingai pašalina vadinamuosius karštus taškus, kurių per ilgą ekspoziciją gali susikaupti labai daug (tai priklauso nuo naudojamos technikos). Taip pat nepamirškite nuimti nuo objektyvo apsauginio filtro, ypač jei filtras ne pačios aukščiausios kokybės. Naktį jo sukeliami atspindžiai itin pastebimi.
Fokusavimo ir ekspozicijos nustatymas tamsiu paros metu
Šviesos trūkumas apsunkina tiek fokusavimą, tiek ekspoziciją. Sufokusuoti bus lengviau, jei taikysitės į nedidelius šviesos šaltinius. Naktį eksponometro rodmenys paprastai ne itin patikimi. Tačiau padarę vieną kitą kadrą pajusite, kiek reikėtų taisyti jo rodmenis. Jei naudosite mažiausią ISO, triukšmo lygis nesutrukdys pakoreguoti šviesumo, kai apdorosite vaizdą kompiuteryje (žinoma, jei ekspozicija beveik tiksli). Rimtesnes klaidas pamatysite jau fotoaparato ekranėlyje. Nustatę ISO100 jautrį galite rinktis šiuos orientacinius išlaikymo ir diafragmos derinius:
• Pastatai melsvame dangaus fone – 1/15 s ir F5.6
• Pastatai tamsaus dangaus fone – 4 s ir F5.6
• Pramogų parkai, gatvės – 1/4 s ir F5.6
• Ryškiai apšviesti pastatai – 1/4 s arba 1/15 s ir F4
• Žibinto apšviesti pastatai ir paminklai – 1 s ir F4
• Neoninės iškabos – 1/4 s ir F4
• Šviesos šaltiniai – 1 s ir F5.6
• Eismo „pėdsakai“ – 8 s ir F8
• Fejerverkai, žaibas – 8 s ir F11
Reikia paminėti, kad dažnai naktiniai vaizdai fotografuojami dar ne visai sutemus – per vadinamąją „mėlynąją valandą“, kai jau įsižiebia žibintai, bet dangus dar nėra visai juodas. Taip pat įspūdingos naktinės nuotraukos gaunamos po lietaus, kol grindinys šlapias ir atspindi žibintų šviesas.
Specialios fotografavimo technikos
Jei pirmieji bandymai pavyko, galime išmėginti ir sudėtingesnes naktinio fotografavimo technikas. Pirmiausia pabandykime suderinti naktinę fotografiją su blykstėmis. Šia metodika remiasi daugumos mėgėjiškų fotoaparatų naktinio režimo veikimas. Fotoaparato ekspozicija parenkama tarsi blykstės nenaudotume, blykstė veikia automatiškai. Fotografuojant neautomatinėmis blykstėmis, pagal atstumą iki fotografuojamo objekto (nurodytas lentelėje ant blykstės) parenkame reikiamą diafragmą, o pagal ją – nustatome fotoaparato išlaikymą. Fotografuojant šiuo metodu ilgas fotoaparato išlaikymas leidžia parodyti foną, apšviestą natūralia šviesa, o blykstė apšviečia pirmąjį planą. Pastarasis eksponuojamas labai trumpai, todėl šis metodas tinka ir judantiems objektams – kadre išliks objekto pozicija blykstės švystelėjimo momentu, tačiau tolesnio judėjimo nebus matyti arba bus regimi tik neryškūs šešėliai.
Plėtodami šį metodą blykstę galime nuimti nuo fotoaparato. Jei nustatytas pakankamai ilgas išlaikymas – ekspozicijos metu suspėsite net kelis kartus plykstelėti rankoje laikoma blykste ir nukreipti ją į skirtingas kadro vietas. Labai patogi blykstė, veikianti automatiniu režimu (reaguojanti į šviesos daviklį). Blykstę suderiname su ekspozicijai parinkta diafragma ir galime nebegalvoti apie atstumą iki apšviečiamo objekto, blykstės impulso galią.
Pritaikę šį metodą gausime sudėtingos apšvietimo sistemos efektą – reikia tik apgalvoti, į kurias kadro vietas verta plykstelėti ir parinkti pakankamai ilgą ekspoziciją. Dirbant šiuo metodu verta atkreipti dėmesį, kur stovime paleisdami blykstę – jei atsidursime tarp fotoaparato ir blykstės apšviečiamų vietų – kadre bus matyti ir fotografo siluetas.
Panašiai fotografuoti galime ir visai be blykstės – pasinaudoję nuolatinės šviesos prožektoriumi. Ilgos ekspozicijos metu galime vedžioti prožektoriaus spindulį ant foto-grafuojamų objektų. Šitaip gausime itin įdomų apšvietimą: žiūrint į kadrą susidarys įspūdis, kad šviesa atsirado tarsi iš niekur, lyg prieštarautų gamtos dėsniams. Dirbant šiuo metodu teks daug eksperimentuoti, nes neįmanoma tiksliai įvertinti ekspozicijos ir apšvietimo.
Paprastas fotoaparatas gali užfiksuoti ir tai, ko plika akimi nepamatysime, – kalbu apie astronominius objektus. Deja, juos fotografuoti nėra paprasta – reikia itin ilgų, kartais net valandomis matuojamų ekspozicijų. Dėl Žemės sukimosi dangaus objektai per tiek laiko nukeliauna nemenką kelią dangaus skliautu. 30 sek. išlaikymo pakanka, kad žvaigždės virstų mažais brūkšneliais.
Per keletą minučių jos nupiešia gan ilgus pėdsakus – šie pėdsakai patys savaime sukuria įdomų vaizdą, tačiau jei mūsų tikslas – konkretūs dangaus objektai, reikia kompensuoti dangaus sukimąsi. Tam naudojami sudėtingi stovai su dangaus sukimąsi kompensuojančia pavara – tokia sistema kainuoja nemenkus pinigus, kuriuos vargu ar skirs paprastas fotomėgėjas, norėdamas tiesiog pabandyti. Išsamiau su kosmoso peizažais ir jų fotografavimo subtilybėmis supažindinome ketvirtajame FOTO žurnalo numeryje.
Šaltinis: efoto.lt