ŠIAULIAI

Lankytinos Šiaulių vietos

FONTANAI

1. Fontanas „Trys paukščiai".

Draugystės pr. 25, prie „Šiaulių" viešbučio. Ant pievelės, prieš „Šiaulių" viešbutį pastatytą skulptūrinė kompozicija „Trys paukščiai". Eidami aplink skulptūrą, kaskart matome ją iš kito stebėjimo taško. Plastinės linijos keičiasi, sudarydamos judėjimo įspūdį. Paukščiai sukasi, plasnoja. Jie pasiruošę išskleisti savo galingus sparnus. Skulptūros autorius K. Kasperavičius ją sukūrė 1981 m..

fontanastrys_pauksciai

 

2. Fontanas „Pelikanai".

Vilniaus g. – Tilžės g. sankryža

Fontanas – skulptūra „Pelikanai" buvo sukurti skulptorės B. Kasperavičienės ir 1978 m. pastatyti Vilniaus gatvėje. Rekonstruoti po 25 metų. Ne vienas praeivis susimąsto, kaip tokie egzotiški paukščiai – pelikanai atsirado Šiauliuose? O buvo taip: kartą du įsimylėję pelikanai atsiliko nuo savo būrio. Jie supainiojo kryptis ir, užuot skridę į pietus, nuskrido į šiaurę. Skrisdami pro Šiaulius jie nutūpė į balutę numalšinti troškulio. Ir čia pikta burtininkė juos pavertė akmenimis.

fontanas_pelikanai

3. Fontanas „Saulės diskai".

Prisikėlimo aikštėje, priešais Šiaulių miesto savivaldybę, Vasario 16-osios g. 62

2006 m. spalio 1 d., švenčiant Šiaulių miesto 770-ąjį jubiliejų, buvo atidarytas renovuotas skverelis su fontanu „Saulės diskai". Vardą fontanui rinko ne tik Šiaulių miesto visuomenė, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

fontanas_saules_diskai

BAŽNYČIOS

1. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.

Aušros takas 3.

Kiekviena epocha palieka šedevrų, pranokstančių kitus to meto kūrinius. Ryškiausias gotikos statinys Lietuvoje – Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, baroko neįsivaizduojame be Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ar Pažaislio, klasicizmo – be Vilniaus katedros. O Renesanso epochos kūriniai tokie individualizuoti ir saviti, kad sunku kurį nors išskirti. Dėl meninės vertės ir unikalumo ypač dėmesio verta Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Ne veltui žymus lietuvių rašytojas Motiejus Valančius vadino ją „puikiausia ant visų Žemaičių", neatsitiktinai sausuose ir lakoniškuose XIX a. vizitacijų aktuose išsprūsdavo žodžiai „nuostabiausios architektūros". Šiame pastate meistriškai supintos renesanso formos ir gynybiniai elementai. Vietinės tradicijos puikiai suderintos su Vidurio ir Šiaurės Europos kraštų patyrimu. Apėję ratu aplink Katedrą, išvysite vieną iš seniausių išlikusių saulės laikrodžių Lietuvoje.

sv_apastalo_petro_ir_povilo_katedra

2.Šv. Jurgio bažnyčia.

Kražių g. 17.

Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Rusijos administracija 1908 m. pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę Šiaulių kariuomenės įgulai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė liko nenaudojama. Pastatą katalikams pritaikė pirmasis naujos Šv. Jurgio parapijos klebonas Justinas Lapis. Bažnyčia 1919 m. pašventinta, 1923 m. baigta įrengti. 1976 m. kovo 17 d. bažnyčia apdegė, tačiau altoriai ir didysis bokštas nukentėjo mažai. 1977 m. bažnyčia suremontuota. Šiuo metu veikia kaip katalikų maldos namai.

v._Jurgio_banyuia

3. Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

Vilniaus g. 247B

Tel. 41 437 600

Šiauliuose 1930 m. įsikūrė jėzuitų misija. Kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu 1936 m. pastatyta mūrinė oratorija. Tada čia buvo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai. Iki 1944 m. pasikeitė keturi rektoriai. Jie buvo kartu ir jėzuitų misijos vyresnieji. 1948 m. pavasarį kunigas Antanas Šeškevičius ištremtas, bažnyčia uždaryta. Uždarytoje bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis, vėliau sporto salė. 1986 m. prisidengus koncertų salės būtinybe, tuometinės miesto valdžios rūpesčiu gautas finansavimas ir pradėta bažnyčios restauracija. 1989 m. joje įvyko bažnytinės muzikos festivalis. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, gruodžio 23 d. pašventinta. 1993 m. rugsėjo 11 d. čia ramybę ir poilsio užuovėją rado popiežius Jonas Paulius II, kuris palaimino ne tik bažnyčią, bet ir būsimą mokyklą. Po dvejų metų prie bažnyčios, buvusiame vaikų darželyje, įkurta Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla, veikia bendruomenės namai.

v._Ignaco_Lojolos_banyiaaa

4. Šv. Petro ir Povilo stačiatikių parapijos cerkvė.

Rygos 2A

1867 m. miesto aikštėje iškilo stačiatikių cerkvė. Stačiatikių tikėjimo žmonių buvo nedaug, tik 1,8 % visų miesto gyventojų. Tai daugiausia rusų tautybės žmonės. Jie telkėsi prie Šv. Petro ir Povilo cerkvės. Nuo 1937 m., pastačius naują cerkvę stačiatikių kapinėse, čia pradėjo veikti stačiatikių centras. Bažnyčiai tada vadovavo šventikas Mikalojus Savickis. Stačiatikiai stengėsi išlaikyti senąją dogmatiką, laikėsi Rytų bažnyčios apeigų (jas atlikinėjo senąja bažnytine slavų kalba), Julijaus kalendoriaus datų, kuriomis vadovavosi per visas šventes. Dabar cerkvėje pamaldos vyksta tik sekmadieniais.

v._Petro_ir_Povilo_staiatiki_parapijos_cerkve

MIESTE

1.Prisikėlimo aikštė.

Aušros al. ir Tilžės g. Sankryža.

Centrinę miesto aikštę į 4 dalis dalina Aušros al. ir Tilžės gatvės. Aplink šią aikštę pradėjo augti Šiaulių miestas. Šimtmečius šioje aikštėje vykdavo turgūs, mugės, gyva prekyba. Nuo 1938 m. turgus perkeltas į dabartinę Turgaus aikštę. Šiuo metu aikštė tarsi miesto širdis, kurioje vyksta įvairūs renginiai, susibūrimai ir miesto šventės.

Prisiklimo_aikt

2.Ch. Frenkelio vila

Ch. Frenkelio vila – vienintelė Šiauliuose bei viena iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros statinių. Vilą 1908 m. pastatė stambus pramonininkas Chaimas Frenkelis, XIX a. pab. Šiauliuose įkūręs vieną iš didžiausių ir moderniausių tuometinėje carinėje Rusijoje odos perdirbimo ir avalynės fabrikų. Lankytojų dėmesį traukia ne tik pastato fasadas ir vilos interjeras, išsiskiriantis puošnia medžio apdaila, lipdiniais, įspūdingų freskų fragmentais, autentiškais mediniais laiptais bei kitomis interjero detalėmis, bet ir istoriniai faktai apie Frenkelių palikimą Šiaulių mieste. 2003 m. LR Vyriausybės nutarimu Ch. Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu.

ch.frenklio_vila

3. Metalinė lapė.

2009 m. gruodžio 23, naktį Šiauliuose telkšančio Talkšos ežero krantinėje išdygo milžiniškos geležinės lapės skulptūra. Tai - šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape - apsukrumo, išminties simboliu. „Lapė nepasiduoda dresuojama kaip koks kvailas cirko liūtas, kuris bijo botago, bet myli dresuotoją", - šypsojosi menininkas.

Didžiulę skulptūrą pagamino įmonės „Elga" meistrai. Ši bendrovė finansavo ir kūrinio gamybą, ir jo transportavimo išlaidas. Milžiniška skulptūra į ežero pakrantę gabenta vėlų antradienio vakarą (2009-12-22), kad nebūtų kliudoma eismui.

metaline_lape

4. Šiaulių arena.

siauliu_arena1

5. Sukilėlių kalnelis.

Vakarinėje Šiaulių dalyje, prieš dabartinę turgavietę, yra pakili smėlio kalva, vadinama Sukilėlių kalneliu. Prieš daugelį metų šis kalnelis buvo užmiestyje, grafo Zubovo gubernijos dvaro laukuose, žmonių vadinamas „Ponų kalneliu". Pro jį ėjo du dideli vieškeliai: vienas iš Šiaulių į Kuršėnus, kitas – iš Šiaulių į Rygą. 1863 metų sukilėliams žudyti buvo parinkta ši bevardė kalva. Vieta egzekucijoms buvo labai paranki gyventojų įbauginimui, nes svarbiais vieškeliais pravažiuodavo daug žmonių. Be to, kartuvės, stovėjusios ten 1863 metais, buvo gerai matomos iš miesto centre 1851 m. pastatytos vyrų gimnazijos (dabar J. Janonio gimnazija). Šiame kalnelyje buvo įvykdytos septynios egzekucijos. Įvykdžius nuosprendžius, sukilėlių palaidojimo vietas sutrypdavo arkliai – kad neliktų jokios žymės, kad artimieji negalėtų slapčia paimti nužudytųjų palaikų. Žmonės šią vietą praminė Sukilėlių kalneliu. Taip paprastai grafo Zubovo dvaro laukų kalvai buvo lemta įeiti į mūsų tautos istoriją.

sukileliu_kalnelis

6. Talkšos ežeras.

Pasakojama, kad senų senovėje jokio ežero čia nebūta. Kartą žmonės išvydo milžinišką saulę gožiantį debesį. Geriau įsižiūrėję suprato, jog tai ne debesis, o visas ežeras danguje pakibęs. Su daugybe žuvų, paukščių ir visa kita gyvastimi – tuoj tuoj pasieks miestą. Sena senučiukė prisiminė kadais girdėjusi, jog užtenka įspėti ežero vardą ir jis klusniai nusileisiąs ten, kur pakibęs. Visi puolė spėlioti ežero vardą, bet niekam nepasisekė atspėti. Tada pradėjo iš eilės visus žinomus ir nežinomus žodžius sakyti – kurie tik šovė į galvą. Kažkoks vaikas ištarė: „Telkšva!" Suošė dausų vandenys ir su didžiausių triukšmu nusileido rytinėse miesto prieigose. Nuo to laiko ligi šiol toje vietoje slūgso ežeras, kuris mėgiamas tiek vasarą, tiek žiemą.

talksos_ezeras

7. Šiaulių universiteto botanikos sodas.

Paitaičių g. 4, Šiauliai.

Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos sodas atviras lankytojams nuo balandžio iki spalio mėnesio darbo dienomis.

botanikos_sodas

APLINK ŠIAULIUS

1.Brolių Pranciškonų vienuolynas prie Kryžių kalno.

Sugrįžęs į Vatikaną, Popiežius apsilankė pranciškonų šventovėje La Vernos kalne, ant kurio prieš 750 metų Šv. Pranciškus Asyžietis gavo regimus Kristaus žaizdų ženklus – stigmas. Šio apsilankymo metu jis pasidalijo su broliais pranciškonais vizija sujungti La Vernos kalną Italijoje su Kryžių kalnu Lietuvoje. Po metų La Vernos kalno pranciškonai atvyko į Kryžių kalną dalyvauti Popiežiaus kryžiaus pastatymo iškilmėse. Iškilmėse dalyvavęs Šventojo Tėvo atstovas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Justo Mullor Garcia paragino Italijos mažesniuosius brolius padėti Lietuvos pranciškonams šalia Kryžių kalno įkurti jaukius dvasinius namus – vienuolyną. Į šį raginimą Toskanos provincijos pranciškonai noriai atsiliepė. 1997 metais birželio 13 dieną Vatikane, dalyvaujant Lietuvos bei Toskanos provincijų pranciškonų atstovams, Popiežius Jonas Paulius II pašventino būsimojo vienuolyno projektą, maketą bei kertinį akmenį, kuris 1998 metais gegužės 9 dieną buvo padėtas toje vietoje, kur netrukus turėjo iškilti vienuolyno pastatas. Vienuolynas buvo pastatytas jubiliejiniais 2000 metais.

broliu_prancisknu_vienuolynas

2. Kryžių kalnas.

Kryžių kalnas – tautos tikėjimo išraiška. Kryždirbystė į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašyta 2001 m. Kryžių puošyboje naudojami iš archainių laikų atėję augaliniai ornamentai, „saulutės" , „paukščio" , "Gyvybės medžio" motyvai, atitinkantys sakralinės erdvės išraišką.

kryziu_kalnas

3. Varputėnų dvaras ir parkas (4 ha); Varputėnų k.

1999 m. nuosavybės teises į dvarą atkūrė jo paveldėtojas Antanas Griškevičius. Restauruotas visų statinių eksterjeras, dalis interjero, autentiškai atstatyta medinė rūmų veranda, sukultūrinta 140 ha dirbamos žemės, atkurta veislinių karvių banda, dalinai atsodintas iškirstas miškas. Dvare veikia pavyzdinis pienininkystės-sūrių gamybos ūkis.

varputenu_dvaras_big

4. Bubių dvaro sodyba; Bubių k.

bubiai

5. Ginkūnų dvaro sodybos fragmentai, Ginkūnų km.

Gruzdžių dvaro ansambliui priklausantį pastatą naujam gyvenimui prikėlė tautodailininkai Regina ir Vytautas Mataičiai. Čia jie įkūrė unikalią juodosios keramikos sodybą, kurią tiek dėl išskirtinės architektūros, tiek dėl tautodailininkų naudojamos senovinės molio dirbinių gamybos technologijos gausiai lanko šalies ir užsienio turistų grupės, specialistų ir moksleivių ekskursijos.

ginkunu_dvaras

6. Kurtuvėnų dvaro sodyba.

Šiandien Kurtuvėnų dvaras įdomus išlikusiu parku, žirgynu, tvenkiniais, atstatytu mediniu barokinių formų svirnu.

kurtuvenu_dvaras_big

Daugiau šioje kategorijoje: « PALANGA ROKIŠKIS »