VILNIUS

Lankytinos Vilniaus vietos

ARCHITEKTŪRA

1. Gedimino prospektas. Katedra.

Gedimino prospektas jungia istorinį miesto centrą – Katedros aikštę su Seimo rūmais.

gedimino_prospektas

 

2. Prezidento rūmai.

Prezidento rūmai, kasdieniame gyvenime dažnai vadinami sutrumpintai – „Prezidentūra". Rūmai pastatyti Simono Daukanto aikštėje (Simonas Daukantas, Vilniaus universiteto auklėtinis, XIX amžiuje parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba). Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kurioje dominuoja klasicistiniai XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento rūmai. Aikštės didingumą sušildo barokiniai bokšteliai virš stogų.

prezidento_rumai

3. Šv. Onos bažnyčia

Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas"...

sv.onos_baznycia

4. Dievo motinos cerkvė.

Cerkvė pastatyta 1903 m. Tai nuostabių bizantiškų kupolų šventovė, tarsi simboline kultūrine – istorine vija susieta su kitame Gedimino prospekto gale esančia Katedra.

cerkve_dievo_motinos

5. Gedimino pilis.

Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

gedimino_pilis

6. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra vienas iš reikšmingiausių baroko epochos paminklų Lietuvoje. Ansamblis pradėtas statyti 1668 m. Itin vertingas bažnyčios interjeras – puikus italų ir vietos meistrų kūrinys (XVII a. II pusė), tikras Vilniaus baroko perlas. Skulptūros, reljefai, pano dengia visas bažnyčios sienas, skliautus, kupolą ir koplyčias. Vien žmonių figūrų ir veidų bažnyčioje priskaičiuojama apie 2000.

v._Petro_ir_Povilo_banyiaa

7. Aušros vartai.

Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais.

Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

ausros_vartai

8. Stiklių – Žydų – Gaonų gatvės.

Šios gatvės įėjo į viduramžišką žydų kvartalą, kuris buvo į vakarus nuo Didžiosios gatvės, siekė Dominikonų ir Vokiečių gatves. Antrojo pasaulinio karo metais čia trumpai veikė ir vadinamasis Mažasis žydų getas (Stiklių, Gaono, Antokolskio, Žydų g.), kuriame gyveno apie 11-12 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentai, juodadarbiai ir nedarbingi asmenys. Mažasis getas išliko iki 1941 m.Siauros ir kreivos gatvelės su skersomis arkadomis išlaikė savo pirminę išvaizdą, yra išlikę ar restauruota šiek tiek senovinės architektūros: pirmiausia namai Stiklių ir Gaono gatvėse.

stikliu_zydu_gaono_gatvess

9. Pilies gatvė.

Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais.Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 – renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.Iš Pilies gatvės atsiveria puošnus vaizdas su Gedimino bokštu.

Pilies_gatv_efoto_1_4

10. Laisvės kelias.

„Laisvės kelias" – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui ir kviečianti visus šalies gyventojus bei Lietuvos patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią.

Projekto idėja gimė matant šiandieninę apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą. „Laisvės kelias" – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms. Tai – raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai išsikovoti laisvę.

laisves-kelias2

PARKAI MIESTE

1. Jeruzalės statulų parkas.

Daugiau kaip prieš 25 metus skulptoriaus Vlado Vildžiūno iniciatyva Vilniaus Jeruzalėje buvo įkurtas Skulptūrų sodas, puoselėjamas ir kuriamas iki šiol. Keturis dešimtmečius Skulptūrų sode ir šalia esančioje Vlado Vildžiūno galerijoje kaupiama šiuolaikinio lietuvių meno kolekcija, anot meno kritikų, yra žymi lietuvių dailės aukso fondo dalis.

jeruzales_statulos

2. Sereikiškių parkas.

Pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Sereikiškių parkas. Vasaros metu parkas yra mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų ir vaikų žaidimų vieta. Įėjus pro centrinius parko vartus matyti atrakcionai vaikams, į parko gilumą link Vilnelės veda takai. Parke taip pat veikia teniso kortai.

sereikiskiu_parkass

3. Vingio parkas.

Vingio parkas – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parką pamėgę ne tik sportininkai. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės. 1988 m. stadione prie estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.Vasaros metu parkas pagyvėja, jo centre veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas ir nedidelis zoologijos sodas.

vingio_parkas

4. Botanikos sodas.

VU Botanikos sodas yra ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha), bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis: čia auginama apie 9 000 pavadinimų augalų, priklausančių 886 gentims, o gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos – tai rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių. VU Botanikos sodas įdomus ir kaip paveldo objektas – Kairėnuose išlikusi ir lankytojams pritaikyta ūkinė seno dvaro dalis ir senasis parkas su tvenkiniais. Sode vyksta įvairūs kultūriniai renginiai (koncertai, meno parodos). Galima pajodinėti ar pasivažinėti karietomis.

vu_botanikos_sodas

KRAŠTOVAIZDŽIAI, PARKAI. UŽ MIESTO

1. Europos parkas.

Nuvykę apie 19 kilometrų nuo Vilniaus centro galite rasti vieną įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų, kur susilieja menas ir gamta. Europos parkas įkurtas 1991 m., siekiant meno kalba įprasminti geografinį Europos centrą. Čia eksponuojama apie 100 įvairių pasaulio menininkų skulptūrų. Tarp jų yra tokių pripažintų kūrėjų kaip Dennisas Oppenheimas, Magdalena Abakanowicz, Solas Le Wittas darbų.

europos_parkas

2. Verkių parkas.

Didelio vilniečių ir miesto svečių dėmesio sulaukia ant Neries kranto stūksantis Verkių ansamblis. Tai klasicistinis rūmų kompleksas, supamas parko. Čia vyksta daug renginių, švenčiamos valstybinės šventės. Prie Verkių rūmų prasideda savaitgalio žygiai po regioninį parką ir kitas Vilniaus miesto apylinkes. Žygiai organizuojami tiek pėsčiomis, tiek dviračiais. Vienas iš pažintinių takų vingiuoja kalvotu Žaliųjų ežerų tarpuežeriu. Keliaudami Verkių rūmų parko takais susipažinsite su kraštovaizdžio architektūros vertybėmis. Verkių parke yra ir ornitologinis takas.

vverkiu_parkas1

3. Pavilnių parkas.

Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Pūčkorių atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Jau 17 a. priešais atodangą buvo didelė, gerai įrengta ginklų gamykla. Šalia galite aplankyti buvusio vandens malūno teritoriją, kur šiuo metu čia veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas", šalia teka Belmonto kriokliai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais.

pavilniu_parkas

4. Neries regioninis parkas.

Neries regioninis parkas – tai visų pirma Neris, su jos vaizdingomis apylinkėmis, mažučiais kaimeliais ir senosios Lietuvos istorijos klodais. Parkas įsteigtas pačioje gražiausioje Neries atkarpoje, raiškiam upės slėnio kraštovaizdžiui, savitai augalijai ir gyvūnijai, unikaliai Neries vidurupio kilpų sistemai ir natūralių intakų apsaugai bei kultūros paveldui išsaugoti. Neries regioninis parkas išsidėstęs turistams labai patraukliame, gerais krašto keliais sujungtame trikampyje Vilnius – Trakai – Kernavė. Parke siūlomos pažintinės ekskursijos, įvairūs turistiniai maršrutai (čia yra įrengtas ilgiausias Lietuvoje pažintinis takas pritaikytas ir neįgaliesiems (2,3 km) – Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas).

Neries-parko

5. Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja".

Į akmens skulptūrų parką vykstama per Sudervės miestelį. Jame važiuojančiųjų dėmesį patraukia originalios formos bažnyčia, kuri stovi ant Pilies kalno. Tai XIX a. pradžios architektūros paminklas. Netoliese esančiame parke, šalia ežero yra viešbutis ir 4 hektarų ploto parkas, kuriame eksponuojama daugiau kaip 40 modernių akmens skulptūrų. Kai kurios skulptūros iškyla virš ežero paviršiaus. Kasmet parke organizuojami simpoziumai, į kuriuos kviečiami lietuvių ir užsienio menininkai.

akmens_skulpturos

6. Pūčkorių atodanga.

Pūčkorių atodanga - bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje. Šis unikalus gamtos objektas 1974 metais paskelbtas geologijos paminklu. Atodanga Jus pasitiks kvapą gniaužiančiu vaizdu. Tai - Vilnios slėnyje ledynų ir aršios upės srovės suformuotas atviras skardis. Jo aukštis - daugiau nei 65 metrai, plotis - 260 metrų. Šiems paskutinio ledyno netvarkingai paliktiems molio, žvyro, smėlio sluoksniams yra per 20 tūkstančių metų. Sluoksnius tyrinėję specialistai aptiko mezozojinės eros ir juros periodo uolienų su senovinės faunos liekanomis. Atodanga nuolat ardoma vėjo ir lietaus. Siekiant išsaugoti šį unikalų paminklą ir apsaugoti jį nuo neigiamo aplinkos poveikio, yra pastatytos apsauginės tvorelės ir iškabinti draudimai, griežtai draudžiantys laipioti atodanga.

Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios. Į aukštai iškylantį skardį galima pažvelgti iš įvairių Pavilnių parko pažintinio tako vietų. Takas prasideda prie Pūčkorių piliakalnio.

puckoriu_atodangaa

7. Belmontas.

Prancūziškojo (Belmonto) malūno komplekso atgaivinimo idėja buvo pagrįsta didžiule pagarba mūsų istorijos reliktams ir nuostabiam Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiui.

Visi autentiškieji pastatai ir jų dalys buvo kruopščiai konservuoti ir restauruoti, dabartinė jų paskirtis maksimaliai pritaikyta prie senojo malūno pastatų plano ir erdvės struktūrų.

belmontas

PANORAMOS

1. Trijų kryžių kalnas.

Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

trys_kryziaii

2. Taurakalnis.

Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Tas pavadinimas minimas 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. atsiranda ir pavadinimas Pamėnkalnis.

taurakalniss

3. Liepkalnis.

Liepkalnis labiausiai žinomas žiemą kaip slidinėjimo centras. Žiemą čia veikia slidinėjimo trasa.

Liepkalnyje esantis Laimio kalnas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. 235 metrų aukščio Laimio kalnas – aukščiausia vieta sostinėje. Nuo jos matyti žaliosios miesto zonos, sodai, namai, ir tolumoje – senamiestis.

1982 m. kalnų slidinėjimo entuziastas Laimis Janutėnas sumanė čia įkurti slidinėjimo trasą, jo iniciatyva buvo sutvarkytas kalnas ir paaukšintas apie 16 metrų. Ant kalno yra akmuo su užrašu "Laimio kalnas".

liepkalnis

4. Bastėjos kalnas.

XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja. Bastėja – tai įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Nuo bastėjos kalno atsiveria graži senamiesčio panorama.

bastejos_kalnas

5. Rokantiškių piliakalnis.

Anot pasakojimų, viena seniausių Lietuvoje pilių kadaise stovėjo Rokantiškėse. Pilis iškilo ant aukšto 40 m kalno XI-XII a.

Nuo piliavietės atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilnios slėnį. Vienoje pusėje prieš akis – XIX a. įkurto Kučkuriškių popieriaus fabriko (technikos paminklo) statiniai, senoji užtvanka ir tvenkiniai. Toliau – Naujosios Vilnios gyvenvietė, pradėjusi augti XIX a., nutiesus geležinkelio liniją Vilnius–Peterburgas. Kitoje pusėje – aukšti Vilnios krantai ir eglynais apaugęs raguvų kalvynas.

rokantiskiu_piliakalniss

6. Televizijos bokštas.

TV bokštas yra vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių. Aukštis – 326,5 m. Jame įrengta Sausio 13-osios muziejinė ekspozicija, 2 konferencijų ir pobūvių salės, restoranas "Paukščių takas".

„Paukščių takas" – ypatingas restoranas, nes kartu jis yra ir vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos restorano grindys apsisuka 360 laipsnių per 55 minutes. Esant geram orui, Vilnius ir jo apylinkės matomos 50 km spinduliu.

televizijos_boktass

Daugiau šioje kategorijoje: ALYTUS »