UKMERGĖ

Lankytinos Ukmergės vietos

TAUJĖNŲ DVARAS

Dvaras Taujėnuose minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug senų ir retų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Paskutinieji dvaro šeimininkai - Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Rūmuose buvo gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, porceliano, krištolo rinkiniai. Vėliau už skolas dvaras pateko Žemės banko nuosavybėn. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami.

TAUJN_DVARAS

 

ŠVENTUPĖS DVARAS

Dvaras įkurtas 15 - 16 a. sandūroje. Pirmieji valdytojai - bajorai Vidiškiai. Tuomet dvaro centras buvo netoli Vidiškių miestelio. Vėliau dvaro sodyba buvo perkelta ir greičiausiai tuomet gavo Šventupės pavadinimą. Iki šiol yra išlikusios kelios autentiškos sodybos pastatų grupės: kumetyno sektorius prie tvenkinio, diendaržio tvarto fragmentas, dvaro rūmai, oficina, parke esantis rūsys.

VENTUPS_DVARAS

ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA UKMERGĖJE

Ji puošia miesto centrą. Bažnyčios istorija labai spalvinga. Pradžioje čia stovėjo medinė bažnyčia. Ji sudegė. Tuomet iškilo mūrinė stačiatikių cerkvė. 1-ojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai pavertė cerkvę javų sandėliu. 1925 m. bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo pavesta vienuolių marijonų kongregacijai. Vienuoliai bažnyčią suremontavo, pastatė mūrinį vienuolyno pastatą, tačiau nespėjo jame įsikurti, nes sovietų valdžia ir šį pastatą, ir pačią bažnyčią nacionalizavo. Sovietmečiu bažnyčios pastate buvo įrengti santuokų rūmai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bažnyčia atgavo savo tikrąją paskirtį.

V._TREJYBS_BANYIA_UKMERGJE

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČIA UKMERGĖJE

V._APATAL_PETRO_IR_POVILO_BANYIA_UKMERGJE

Krikštėnų dvaras

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX a. viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnūs pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Paskutinę dvaro savininkę Eugeniją Janušienę de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo politiniais kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau paremontuoti ir vėl apleisti. 1994 m. Krikštėnų dvaras buvo grąžintas de Bondi paveldėtojams.

Paveldėtoja savo seneliams priklausiusio dvaro atstatyti nesiryžo. Praėjus keliolikai metų po to, kai moteriai buvo grąžinta nuosavybė, ji nusprendė rūmus parduoti. Dabar jų savininkas yra Vladas Algirdas Šemeta.

Kriktn_dvaras

Daugiau šioje kategorijoje: « TRAKAI TELŠIAI »